Katso myös: usus

Saksa muokkaa

Substantiivi muokkaa

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
nominatiivi der Usus
akkusatiivi den Usus
datiivi dem Usus
genetiivi des Usus
30

Usus m. (ei monikkoa)

  1. tapa, käytäntö

Etymologia muokkaa

latinan sanasta ūsus ’tapa, käytäntö’