piper
Englanti muokkaa
Substantiivi muokkaa
piper (monikko pipers)
Etymologia muokkaa
Latina muokkaa
Substantiivi muokkaa
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
nominatiivi | piper | pipera |
akkusatiivi | piper | pipera |
genetiivi | piperis | piperum |
datiivi | piperī | piperibus |
ablatiivi | pipere | piperibus |
piper n. (3)
Ruotsi muokkaa
Verbi muokkaa
piper
- (taivutusmuoto) aktiivin preesensmuoto verbistä pipa