möyryäminen
Suomi muokkaa
Substantiivi muokkaa
möyryäminen (38)
- se, että möyrytään
Ääntäminen muokkaa
- IPA: /ˈmøy̯ryæminen/
Taivutus muokkaa
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | möyryäminen | möyryämiset |
genetiivi | möyryämisen | möyryämisten möyryämisien |
partitiivi | möyryämistä | möyryämisiä |
akkusatiivi | möyryäminen; möyryämisen |
möyryämiset |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | möyryämisessä | möyryämisissä |
elatiivi | möyryämisestä | möyryämisistä |
illatiivi | möyryämiseen | möyryämisiin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | möyryämisellä | möyryämisillä |
ablatiivi | möyryämiseltä | möyryämisiltä |
allatiivi | möyryämiselle | möyryämisille |
muut sijamuodot | ||
essiivi | möyryämisenä (möyryämisnä) |
möyryämisinä |
translatiivi | möyryämiseksi | möyryämisiksi |
abessiivi | möyryämisettä | möyryämisittä |
instruktiivi | – | möyryämisin |
komitatiivi | – | möyryämisine- + omistusliite |
vartalot | ||
vokaalivartalo | möyryämise- | |
heikko vartalo | - | |
vahva vartalo | - | |
konsonantti- vartalo |
möyryämis- |