vivo m., viva f. (monikko vivos m., vivas f.)
vivo
vivo (yks. akk. vivon; mon. vivoj, mon. akk. vivojn)
vivi + -o
vivo m., viva[luo] f. (monikko vivi[luo] m., vive[luo] f.)
vīvō
vīvō (III) (akt. prees. inf. vīvere, ind. perf. y. 1. p. vīxī, part. perf. vīctus) (taivutus[luo])