ryömivä
Suomi
muokkaaVerbi
muokkaaryömivä
- (taivutusmuoto) aktiivin partisiipin preesens verbistä ryömiä
Taivutus
Taivutus | ||
---|---|---|
sijamuoto | yksikkö | monikko |
kieliopilliset sijamuodot | ||
nominatiivi | ryömivä | ryömivät |
genetiivi | ryömivän | ryömivien (ryömiväin) |
partitiivi | ryömivää | ryömiviä |
akkusatiivi | ryömivä; ryömivän |
ryömivät |
sisäpaikallissijat | ||
inessiivi | ryömivässä | ryömivissä |
elatiivi | ryömivästä | ryömivistä |
illatiivi | ryömivään | ryömiviin |
ulkopaikallissijat | ||
adessiivi | ryömivällä | ryömivillä |
ablatiivi | ryömivältä | ryömiviltä |
allatiivi | ryömivälle | ryömiville |
muut sijamuodot | ||
essiivi | ryömivänä | ryömivinä |
translatiivi | ryömiväksi | ryömiviksi |
abessiivi | ryömivättä | ryömivittä |
instruktiivi | – | ryömivin |
komitatiivi | – | ryömivine |
vartalot | ||
vokaalivartalo | - | |
heikko vartalo | ryömivä- | |
vahva vartalo | ryömivä- | |
konsonantti- vartalo |
- |