Suomi muokkaa

Substantiivi muokkaa

ympäröinti (5-J)

  1. ympäröiminen

Ääntäminen muokkaa

  • IPA: /ˈympæˌrøi̯nt̪i/
  • tavutus: ym‧pä‧röin‧ti

Taivutus muokkaa

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
kieliopilliset sijamuodot
nominatiivi ympäröinti ympäröinnit
genetiivi ympäröinnin ympäröintien
(ympäröintein)
partitiivi ympäröintiä ympäröintejä
akkusatiivi ympäröinti;
ympäröinnin
ympäröinnit
sisäpaikallissijat
inessiivi ympäröinnissä ympäröinneissä
elatiivi ympäröinnistä ympäröinneistä
illatiivi ympäröintiin ympäröinteihin
ulkopaikallissijat
adessiivi ympäröinnillä ympäröinneillä
ablatiivi ympäröinniltä ympäröinneiltä
allatiivi ympäröinnille ympäröinneille
muut sijamuodot
essiivi ympäröintinä ympäröinteinä
translatiivi ympäröinniksi ympäröinneiksi
abessiivi ympäröinnittä ympäröinneittä
instruktiivi ympäröinnein
komitatiivi ympäröinteine-
+ omistusliite
vartalot
vokaalivartalo -
heikko vartalo ympäröinni-
vahva vartalo ympäröinti-
konsonantti-
vartalo
-

Käännökset muokkaa

Aiheesta muualla muokkaa