Suomi muokkaa

Substantiivi muokkaa

tyrmääjä (10)

  1. henkilö, joka tyrmää

Ääntäminen muokkaa

  • IPA: /ˈt̪yrmæːjæ/
  • tavutus: tyr‧mää‧jä

Taivutus muokkaa

Taivutus
sijamuoto yksikkö monikko
kieliopilliset sijamuodot
nominatiivi tyrmääjä tyrmääjät
genetiivi tyrmääjän tyrmääjien
(tyrmääjäin)
partitiivi tyrmääjää tyrmääjiä
akkusatiivi tyrmääjä;
tyrmääjän
tyrmääjät
sisäpaikallissijat
inessiivi tyrmääjässä tyrmääjissä
elatiivi tyrmääjästä tyrmääjistä
illatiivi tyrmääjään tyrmääjiin
ulkopaikallissijat
adessiivi tyrmääjällä tyrmääjillä
ablatiivi tyrmääjältä tyrmääjiltä
allatiivi tyrmääjälle tyrmääjille
muut sijamuodot
essiivi tyrmääjänä tyrmääjinä
translatiivi tyrmääjäksi tyrmääjiksi
abessiivi tyrmääjättä tyrmääjittä
instruktiivi tyrmääjin
komitatiivi tyrmääjine-
+ omistusliite
vartalot
vokaalivartalo tyrmääjä-
heikko vartalo -
vahva vartalo -
konsonantti-
vartalo
-

Käännökset muokkaa

Aiheesta muualla muokkaa